Atvirkštinio osmoso (RO) membranos veikimo principo įvadas:
RO yra Reverse Osmosis santrumpa anglų kalba ir reiškia antiosmosą kinų kalba.Apskritai vandens molekulių judėjimas vyksta nuo mažos iki didelės koncentracijos.Tačiau, kai slėgis taikomas įleidimo pusėje, vandens molekulių judėjimo kryptis pasikeičia nuo didelės koncentracijos iki mažos koncentracijos, taigi ir pavadinimas atvirkštinis osmosas.
RO membranos principas: RO membrana, taip pat žinoma kaip atvirkštinio osmoso membrana, yra technologija, kuri atskiria didesnius nei membranos porų skysčius per slėgio skirtumą kaip varomąją jėgą.Skystis, kuriam atliekamas membraninis filtravimas, yra veikiamas slėgio.Kai slėgis viršija RO membranos osmosinį slėgį, skystis prasiskverbs priešinga kryptimi.Skystis, mažesnis už porų dydį, bus išleidžiamas prasiskverbimo proceso metu, o skystis, kurio koncentracija didesnė nei porų dydis, bus užblokuotas membranos ir išleidžiamas per koncentruoto vandens kanalą.Šie veiksmai padeda išvalyti, atskirti ir sukoncentruoti pradinį skystį.
Pagrindiniai RO membranos veikimo rodikliai yra gėlinimo greitis, vandens srautas ir regeneravimo greitis.Gėlinimo greitis reiškia grynumo laipsnį, kuriuo membrana sulaiko jonus, o didesnis gėlinimo greitis pasiekiamas, kai jonus sulaiko veiksmingiau.Kitas svarbus veikimo rodiklis yra srautas, kuris nurodo vandens molekulių, galinčių prasiskverbti per vienetinį membranos plotą, kiekį.Kuo didesnis srautas, tuo geresnis membranos veikimas.Kita vertus, regeneravimo greitis reiškia gėlo vandens ir koncentrato santykį, kai membrana veikia, o didesnis santykis rodo geresnį membranos veikimą.
Dėl šių trijų pagrindinių RO membranų savybių RO membranų kūrimas buvo nukreiptas siekiant didelio gėlinimo greičio, didelės vandens gamybos ir didelio regeneravimo greičio, kurių kiekvienas galėtų duoti didelę ekonominę naudą.
Atvirkštinio osmoso membranos elementų atveju vandens šaltinis negali tiesiogiai patekti į elementus, nes esančios priemaišos gali užteršti membraną ir turėti įtakos stabiliam sistemos veikimui bei membraninio elemento eksploatavimo trukmei.Paruošiamasis apdorojimas – tai žaliavinio vandens apdorojimas pagal jame esančių priemaišų charakteristikas tinkamais procesais, kad jis atitiktų įvedimo į atvirkštinio osmoso membranos elementus reikalavimus.Kadangi jis yra prieš atvirkštinį osmosą visame vandens valymo procese, jis vadinamas pirminiu apdorojimu.
Išankstinio apdorojimo atvirkštinio osmoso sistemose tikslas yra: 1) užkirsti kelią membranos paviršiaus užteršimui, ty neleisti suspenduotoms priemaišoms, mikroorganizmams, koloidinėms medžiagoms ir kt. prisitvirtinti prie membranos paviršiaus arba užsikimšti membraninio elemento vandens tekėjimo kanalą;2) apsaugo nuo pleiskanų susidarymo ant membranos paviršiaus.Veikiant atvirkštinio osmoso įrenginiui, dėl vandens koncentracijos ant membranos paviršiaus gali nusėsti kai kurios sunkiai tirpstančios druskos, tokios kaip CaCO3, CaSO4, BaSO4, SrSO4, CaF2, todėl būtina užkirsti kelią šių sunkiai tirpstančių druskų susidarymui. tirpinti druskas;
3) užtikrinti, kad membrana nebūtų pažeista mechaniniu ar cheminiu būdu, kad membrana veiktų gerai ir tarnautų pakankamai.
Atvirkštinio osmoso sistemų paruošiamojo apdorojimo procesai pasirenkami taip:
1) Paviršiniam vandeniui, kuriame suspenduotų kietųjų dalelių kiekis yra mažesnis nei 50 mg/l, galima naudoti tiesioginio koaguliacijos filtravimo metodą;
2) Paviršiniam vandeniui, kuriame suspenduotų kietųjų dalelių kiekis didesnis nei 50mg/L, gali būti naudojamas koaguliacijos, skaidrinimo, filtravimo metodas;
3) požeminiam vandeniui, kuriame geležies kiekis mažesnis nei 0,3 mg/l, o skendinčių kietųjų dalelių kiekis mažesnis nei 20 mg/l, galima naudoti tiesioginio filtravimo metodą;
4) Požeminiam vandeniui, kuriame geležies kiekis mažesnis nei 0,3 mg/l, o skendinčių kietųjų dalelių kiekis didesnis nei 20 mg/l, galima naudoti tiesioginio koaguliacijos filtravimo metodą;
5) Požeminiame vandenyje, kuriame geležies kiekis didesnis nei 0,3 mg/l, reikėtų apsvarstyti oksidacijos ir geležies pašalinimo procesą, o po to tiesioginį filtravimą arba tiesioginį koaguliacijos filtravimą.Kai žaliaviniame vandenyje yra daug organinių medžiagų, apdorojimui galima naudoti chloravimą, koaguliaciją, skaidrinimą ir filtravimą.Kai šio apdorojimo nepakanka, organinėms medžiagoms pašalinti galima naudoti ir aktyvintos anglies filtravimą.Kai žaliavinio vandens kietumas yra didelis ir po apdorojimo CaCO3 vis tiek nusės ant atvirkštinio osmoso membranos paviršiaus, galima naudoti minkštinimą arba apdorojimą kalkėmis.Kai RO sistemoje nusėda ir nusėda kitos sunkiai tirpstančios druskos, reikia naudoti nuosėdas stabdančius agentus.Verta paminėti, kad bario ir stroncio ne visada gali būti analizuojant žaliavinį vandenį.Tačiau net ir esant labai mažoms koncentracijoms, jie gali lengvai susidaryti nuosėdas ant membranos paviršiaus tol, kol sulfatų kiekis vandenyje yra didesnis nei 0,01 mg/l.Šias apnašas sunku išvalyti, todėl reikėtų kiek įmanoma vengti, kad jos nesusidarytų ant membranos paviršiaus.
Kai silicio dioksido kiekis žaliaviniame vandenyje yra didelis, apdorojimui galima pridėti kalkių, magnio oksido (arba baltų miltelių).Kai silicio dioksido koncentracija RO tiekimo vandenyje yra didesnė nei 20 mg/l, reikia įvertinti mastelio susidarymo tendenciją.Kadangi sunku nuvalyti silicio dioksido nuosėdas, labai svarbu, kad jos nesusidarytų ant membranos.
Paskelbimo laikas: 2023-01-01